Kas yra skoliozė ir kaip ji gydoma?

Kas yra skoliozė?

Skoliozė - stuburo krypimas trijose plokštumose. Tai trimatė stuburo deformacija, jos metu stubure vyksta krypimas, sukimasis ir pasvirimas atgal, dėl to stuburas praranda tiesią liniją ir įgauna S arba C formą. Skoliozė gali būti įgimta ir pasireikšti nuo pat gimimo, tačiau ji gali išsivystyti ir vėlesniame amžiuje. Stuburo iškrypimas gali pasireikšti įvairiose vietose - tiek krūtininėje, tiek juosmeninėje dalyje.

Skoliozė gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip slankstelių raidos sutrikimas, genetika, raumenų ar hormonų disbalansas. Laiku diagnozuota skoliozė padeda išvengti rimtesnių komplikacijų, pavyzdžiui vidaus organų (širdies, plaučių) veiklos sutrikimų ir tuo pačiu mažesnė skoliozės progresavimo rizika.

Yra išskiriamos kelios skoliozės rūšys: įgyta ir įgimta skoliozė. Įgyta skoliozė dažniausiai vadinama - idiopatine, kadangi 90 proc. atvejų yra nežinomos kilmės, tačiau likę 10 proc. sudaro aiškios priežastys, tokios kaip trauma avarijos metu arba neuroraumeninė, degeneracinė (suaugusiųjų) skoliozė. Taip pat skoliozė dar klasifikuojama į įgimtą skoliozę - skoliozę, kuri veikiausiai susiformavo dėl stuburo slankstelių anomalijų dar besilaukiančios mamos įsčiose.

Ankstyvas skoliozės diagnozavimas yra ypač svarbus norint sustabdyti ligos progresavimą bei leidžia parinkti geriausius gydymo metodus ir planą. Skoliozei diagnozuoti yra paprastas testas, kuri galima atlikti ir namuose, tai Adams - į priekį pasilenkimo testas.

Adams testo eiga:

1. Asmuo turi stovėti klubų plotyje, delnus sunerti kartu.
2. Pasilenkti į priekį, rankas ir galvą nuleisdamas žemyn.
3. Jei pasilenkus matoma krūtinės dalyje šonkaulinė kuprelė ar juosmens srityje raumeninis volelis, galime įtarti skoliozę. Testas atliekamas be drabužių.

Skoliozei būdingi šie požymiai:

• Vienas petys labiau rotuotas į priekį nei kitas.
• Viena mentė labiau atsikišusi nei kita.
• Žiūrint iš nugaros, matoma kreiva stuburo linija.
• Juosmens srityje matosi raukšlė.
• Vienas klubas aukščiau nei kitas.
• Iš priekio ryškiau matosi vienos pusės šonkauliai.
• Pasilenkus išryškėja raumenų volelis juosmens srityje ir/ar šonkaulinė kuprelė krūtinės srityje.

Jeigu pastebite šiuos požymius ir įtariate, kad jums arba jūsų vaikui gali būti skoliozė, rekomenduojama kreiptis į skoliozės gydymo centrą. Čia teikiama profesionali pagalba, o taip pat siūlomas nemokamas skoliozės testavimas.

Yra įvairių priežasčių, kodėl gali išsivystyti skoliozė. Dažniausios skoliozės priežastys:

• Genetika: Yra pastebima, kad idiopatinė skoliozė išsivysto dėl tam tikrų genų.
• Centrinės nervų sistemos sutrikimas: Manoma, kad randami įvairūs funkciniai ir morfologiniai centrinės nervų sistemos pakitimai.
• Hormonų disbalansas: Sutrikusi estrogeno, melatonino, augimo hormono ir kitų hormonų veikla.
• Raumenų disbalansas: Silpnesni nugaros raumenys gali paskatinti stuburo krypimą.

Šiuos reiškinius galima plačiai suskirstyti į keturias kategorijas: asimetriškas kaulų augimo reguliacijos sutrikimas, kaulų polinkis deformuotis, nenormalus pasyvus stuburo sistemos palaikymas ir sutrikęs aktyvus stuburo sistemos palaikymas.

Skoliozė gydoma pasitelkiant specialiai pritaikytus pratimus, kurie koreguoja laikyseną ir stiprina raumenis. Viena efektyviausių metodikų yra Schroth metodas. Šios metodikos metu yra derinami asimetriniai pratimai, kvėpavimas ir kūno laikysenos kontrolė.

Pratimų programa visuomet pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į žmogaus amžių, skoliozės laipsnį ir bendrą fizinę būklę.

Kineziterapijoje taikomi pratimai gali būti kelių rūšių:

• Mobilizaciniai pratimai: skirti pagerinti stuburo ir sąnarių paslankumą.
• Kvėpavimo pratimai: padeda atkurti taisyklingą kvėpavimą, svarbų laikysenai ir vidaus organų veiklai.
• Aktyvavimo pratimai: orientuoti į silpnesnių raumenų grupių stiprinimą, atkurti pusiausvyrą.
• Tempimo pratimai: atliekami siekiant sumažinti įsitempusių ar sutrumpėjusių raumenų poveikį stuburui.
• Atpalaidavimo pratimai: padeda sumažinti įtampą ir atkurti tinkamą kūno padėtį.

Nuosekliai atliekami pratimai padeda palaipsniui stiprinti raumenis ir sustabdyti ligos progresą. Pratimus reikėtų atlikti bent penkis kartus per savaitę po pusvalandį.